Stiebo išradimas

Remiantis freskomis ir kitomis kultūrinėmis relikvijomis, rastas Mobėjuje, Xiongnu žmonės gali būti pirmieji žmonės, kurie naudojo balnakilpus.
Trūkstant balnakildžių, senovės žmogus jojo ant žirgo, nes šuoliuodamas ar šokinėdamas raitelis sėdėdavo balne, kojas į orą, ir turėdavo laikyti arklį tarp kojų; tuo pat metu rankomis tvirtai laikė arklio karčius, kad šis nenukristų.
Senovės persų, asirų, egiptiečių, romėnų, babiloniečių ir graikų kariuomenės nepažino, o ką jau kalbėti apie jų naudojimą; Net tada, kai Aleksandras Makedonietis vedė savo kariuomenę per Vidurinę Aziją, jo riteriai kojos buvo išsidėsčiusios abiejose balno pusėse, o kojos nebuvo kuo paremtos.
Išradus balnelę ši problema buvo lengvai išspręsta. Senovės balnakilpės kilmė ir išradimas visada buvo akademinių sluoksnių rūpestis. Manoma, kad apie III mūsų eros amžių Kinija padarė didelę pažangą lydymo srityje ir pradėjo gaminti iš vario arba geležies pagamintus balnakilpus. Tikėtina, kad balnakilpės išradimo idėją įkvėpė patirtis retkarčiais naudojant odinę virvę žiedui padaryti ir tada užlipti ant žiedo. Tačiau iki šiol Hanų dinastijoje naudotų metalinių balnakildžių nerasta, o ankstyviausios toje epochoje rastos pavienės balnakilpės iškyla ant skulptūrų Jangdzės upės pietuose, tai yra antrųjų metų Jongningo kapo jojimo terakotos. Vakarų Jin dinastijos Čangšoje. Todėl „maždaug iki III mūsų eros amžiaus Kinija padarė didelę pažangą lydymo srityje ir pradėjo gaminti iš vario ar geležies balnakilpus“ yra nepagrįstas spėjimas.
Nuo 1955 iki 1960 m. Čangšoje, Hunano provincijoje, vakariniame Jin Yongning antrųjų metų (302 m.) kape, buvo atkasti trys terakotos žirginio celadono kapo daiktai, nustatyta, kad balnelis kairėje priekinėje trikampio balnakildžio pusėje, o tai yra ankstyviausias celadonas. balnakilpės vaizdas. Tačiau verta atkreipti dėmesį į tai, kad dešinėje žirgo pusėje nėra balnakildžių, raitelio kojos neįlipo į balnakilpus, balnakilpės yra aukščiau pėdos priekio, o balnakilpės oda yra labai trumpa, tik pusė jo. žmogaus kojos ilgis.
1965 m. Guanyingzi, Beipiao, Liaoning provincija, iškasė Fengsufu iš Beiyan kapą ir gavo fizinius balnakildžių duomenis. Jis mirė septintaisiais Taikos metais (415). 1983 metais Xiaomin Tun, Anyang, Henano provincijoje, kape Nr. Kapas apytiksliai prilygsta vėlyvajai Vakarų Jin dinastijai iki ankstyvosios Rytų Jin dinastijos (apie 316 metų). Kitas objektų rinkinys, šiek tiek vėliau nei šiame kape rastas balnakilpėdis, buvo atkastas Rytų Jin dinastijos Yuan Taizi, Chaoyang, Liaoning kape. Xiaomin Tun Nr. 154, Yuan Taizi kape ir Feng Sufu kape atkastos balnakilpės turi bendrą bruožą, tai yra, visos jos yra medinės šerdies įterptos bronzos detalės, o Xiaomin Tun Nr. 154 ir Feng Sufu kapo bronzinės balnakilpės yra paauksuotos. su aukso apdaila. Jie taip pat turi akivaizdžių skirtumų, tai yra, Xiaomintun kapas Nr. 154 yra viengubas, o kiti du kapai yra dvigubi; Tuo pačiu metu Xiaomin Tun 154 kapo balnakilpės nesuderinamos su ilgomis balnakilpėmis, balnakilpės yra paplotos, o balnakilpės yra šiek tiek įgaubtos, o Feng Sufu kapo balnakilpės yra trumpos, balnakilpės yra suapvalintos trikampės ir balnakilpės. yra palyginti tiesūs.
Trumpai tariant, nuo Changsha Yongning 2 kapo iki Xiaomin Tun Nr. 154 kapo, Chaoyang Yuan Taizi kapo, o vėliau iki atkasto Feng Sufu kapo, matyti, kad 4 amžiaus pradžioje Kinija galėjo turėti balnakildžių, o jų atsiradimas ir vystymasis nuo pradinių pavienių balnakilpų iki pilnesnių dvigubų balnakildžių toks procesas.
Po šiaurinės ir pietinės dinastijų pamažu keitėsi balnakilpių forma, galiausiai susiformavo patogesnės balnakilpės. Šiuo metu balnakpalis, balnakilpės kotas sutrumpėja, viršutinė balnakilpės korpuso dalis suapvalinta, o pėda suformuoja platų plokščią kraštą su nedideliu lanku.